Emanuelis Levinas
Emanuelis Levinas buvo žydų kilmės prancūzų filosofas.

Emanuelis Levinas gimė 1906 m. sausio 12 d. Kaune, tuometinėje carinės Rusijos imperijoje. Jis gimė litvakų šeimoje. Dėl Pirmojo pasaulinio karo sukrėtimų šeima 1916 m. persikėlė į Charkovą.
E. Levinas pradinius mokslus išėjo rusakalbėse mokyklose Kaune ir Charkove. 1920 m. šeima grįžo į Kauną. Prieš išvykdamas į Prancūziją, jis dvejus metus mokėsi žydų gimnazijoje, kur įgijo tradicinio žydų mokymo pagrindus.
1923 m. jis pradėjo filosofines studijas Strasbūro universitete, kur susipažino su Maurice Blanchot. 1928 m. nuvyko į Freiburgo universitetą studijuoti Edmund Husserl fenomenologijos. Čia jis susitiko su Martin Heidegger.
E. Levinas tapo vienu iš pirmųjų prancūzų intelektualų, atkreipusių dėmesį į Husserl ir Heidegger kūrinius. 1931 m. jis išvertė Husserl „Dekarto meditacijas“. Jis parašė kūrinius „Intuicijos teorija Husserl‘io fenomenologijoje“, „Nuo egzistencijos prie egzistentų“ ir „Atrandant būtį su Husserliu ir Heideggeriu“.
Gavęs daktaro laipsnį, E. Levinas mokė žydų vaikus vidurinėje mokykloje Paryžiuje ir tapo jos direktoriumi. 1961 m. pradėjo dėstyti Puatjė universitete. 1967 m. jis dėstė Paryžiaus universiteto Nanterre filiale, o 1973 m., Sorbonos universitete.
Jis taip pat buvo Šveicarijos Freiburgo universiteto profesorius. 1979 m. E. Levinas išėjo į pensiją. 1989 m. už savo filosofinius kūrinius jis buvo apdovanotas Balzano premija.
Emanuelis Levinas mirė 1995 m. gruodžio 25 d. Kliši, Paryžiuje.
Key facts
- Emanuelis Levinas gimė 1906 m. Kaune.
- Jis studijavo Strasbūro ir Freiburgo universitetuose.
- E. Levinas dėstė Sorbonos universitete ir Puatjė universitete.
- 1989 m. jis buvo apdovanotas Balzano premija.